Didingas Lipotapo sąrašas
Bumbambilijoj prisirpo vyšnios. Net Lipotapas apsvaigintas saulėj įkaitusių uogų kvapo, nusprendė kuriam laikui išeiti atostogų. Įsakė Špinkeliui nedelsiant įkelti jį kartu su visais rūmais į medį. Tada galėtų net nelipdamas iš savo hamako skinti vyšnias, kimšti jas į burną, kauliukus spjaudyti į praskrendančias muses ir tuo pat metu kurti rūmų perstatymo planą. Be to, iš vyšnios viršūnės puikiai matytusi visa Bumbambilija. Lipotapas, vyšnioje besisupdamas, galėjo į kairę ir į dešinę žarstyti naudingus patarimus bumbambukams lyg kokius žirnius balandžiams. Net tris maišus patarimų per dieną pribarstydavo. Turėdavo paskui ką Špinkelis šluoti.
Vieną rytą pamatė, kad Čiumbas bando savo kiemelyje pasisodinti baobabo daigelį.
Įstato Čiumbas daigelį į duobutę, kuoliuku paremia, bet vos tik kastuvą paima, daigelis šabuldunkšt ir nuvirsta ant šono. Matyt, labai miego nori. Čiumbas pažadina daigelį, vėl pastato, tas lyg pastovi, bet vos tik Čiumbas nusisuka, vėl ant šono virsta.
O Lipotapas viską stebi pro savo rūmų langą ir niršta.
- Taip dirbdami mes baobabų košės nesulauksim! – šaukia jam Lipotapas iš vyšnios. – Nagi, kairėn! Ir žvaliau, ir stipriau! Viens, du. Na, ką tu darai? Juk sakau, kad dešinėn! Ai, tu, kerėpla! Laikyk. Vėl paleidai!
Čiumbas neiškentęs burbtelėjo:
- Geriau jau baobabuką palaikytų nei patarimus kvailus žarstytų.
Jų pokalbį išgirdo krūmuose snaudęs Špinkelis. Tuoj pat pranešimą sukeverzojo ant varnalėšos lapo ir, pasislėpęs už samanų, nuskuodė pas Lipotapą.
- Tie ten, apačioje, apie jūsų išmintingus patarimus juokelius laido, – pasakė jis Lipotapui ir įteikė varnalėšos lapą.
Lipotapas tai išgirdęs net žemyn pilvu iš vyšnios nukrito ant žemės. Penkias minutes pagulėjo, vyšnias su visais kauliukais kramtydamas ir išmintingai mąstydamas.
Paskui pašoko ir suspigo:
- Ar jūs čia visai proto netekot, ar grybų, mėlynų apsivalgėt? Jūsų valdovas nė minutėlės poilsio neturi, rūpinasi viso pasaulio reikalais, o jūs kimbat su visokiais niekingais daigeliais! Ar bent nutuokiat, kiek manęs laukia didingų ir neatidėliotinų žygdarbių?!
- Kokių žygdarbių? – susidomėjo Čiumbas.
Ir net baobabo daigelis pabudęs atsistojo tiesiai.
- Ką, jūs dar nežinote? – nustebo Lipotapas ir ant pušies lyg tetervinas užskridęs, ant vienos kojos strykčiodamas, pirštus lankstydamas, rankom lyg malūnais sukdamas, pradėjo vardinti:
Nepasaint negražių orų,
be galo laukia daug darbų:
Banginį piktą pabučiuot,
išmokti kojom fleita grot,
pagauti dešimt aitvarų,
neleist iš nosies burbulų,
visiems po namą pastatyt,
nuo sviesto musę nubaidyt,
uždirbti maišą pinigų,
rytoj pavirsti jazminu,
drakoną ilgą nugalėt,
daugiau rūgštynėm nesmirdėt,
laukinį šunį sušukuot,
princesę Vilniuj išvaduot,
stiklainy morkų užsiraugt,
iš nosies plauką išsiraut,
užsėti žemę gėlėmis,
pakalti batą vinimis,
romaną storą parašyt,
saliero lapą sukramtyt,
didingus darbus surašyt,
ir sau muziejų pastatyt, ...
Taip tris dienas ir tris naktis Lipotapas vardino darbus nesustodamas.
Strakinėjo lyg pašėlęs, berdamas į visas puses žodžius. Penkiolika vežimų prišnekėjo. Bet ketvirtos dienos rytą nebeišlaikė ir užmigo pelėdos lizde ant šakos.
Sapnavo, kad suplūdo didžiausios minios iš viso pasaulio paklausyti jo nepaprastų būsimųjų darbų. Lipotapas šneka nuo medžio, o minios apačioje gaudo kiekvieną jo žodį ir pina iš jų vainikus. Lipotapas iš tos laimės tik pučiasi, tik pučiasi. Tiek išsipūtė, kad medis neišlaikė jo svorio ir subyrėjo į šipulius. Minia sužvejojo Lipotapą iš malkų krūvos, nupurškė aukso dažais ir iš medžio liekanų surentė nuostabų muziejuką. Lipotapą ten įdėjo su jo didingų darbų sąrašu ir lentelę pakabino. Sėdi dabar Lipotapas po stiklu, vyšnias valgo ir darbų sąrašą toliau rašo. Tiktai labai gaila, kad neturi laiko ko nors iš to sąrašo padaryti.
Bumbambilijoj prisirpo vyšnios. Net Lipotapas apsvaigintas saulėj įkaitusių uogų kvapo, nusprendė kuriam laikui išeiti atostogų. Įsakė Špinkeliui nedelsiant įkelti jį kartu su visais rūmais į medį. Tada galėtų net nelipdamas iš savo hamako skinti vyšnias, kimšti jas į burną, kauliukus spjaudyti į praskrendančias muses ir tuo pat metu kurti rūmų perstatymo planą. Be to, iš vyšnios viršūnės puikiai matytusi visa Bumbambilija. Lipotapas, vyšnioje besisupdamas, galėjo į kairę ir į dešinę žarstyti naudingus patarimus bumbambukams lyg kokius žirnius balandžiams. Net tris maišus patarimų per dieną pribarstydavo. Turėdavo paskui ką Špinkelis šluoti.
Vieną rytą pamatė, kad Čiumbas bando savo kiemelyje pasisodinti baobabo daigelį.
Įstato Čiumbas daigelį į duobutę, kuoliuku paremia, bet vos tik kastuvą paima, daigelis šabuldunkšt ir nuvirsta ant šono. Matyt, labai miego nori. Čiumbas pažadina daigelį, vėl pastato, tas lyg pastovi, bet vos tik Čiumbas nusisuka, vėl ant šono virsta.
O Lipotapas viską stebi pro savo rūmų langą ir niršta.
- Taip dirbdami mes baobabų košės nesulauksim! – šaukia jam Lipotapas iš vyšnios. – Nagi, kairėn! Ir žvaliau, ir stipriau! Viens, du. Na, ką tu darai? Juk sakau, kad dešinėn! Ai, tu, kerėpla! Laikyk. Vėl paleidai!
Čiumbas neiškentęs burbtelėjo:
- Geriau jau baobabuką palaikytų nei patarimus kvailus žarstytų.
Jų pokalbį išgirdo krūmuose snaudęs Špinkelis. Tuoj pat pranešimą sukeverzojo ant varnalėšos lapo ir, pasislėpęs už samanų, nuskuodė pas Lipotapą.
- Tie ten, apačioje, apie jūsų išmintingus patarimus juokelius laido, – pasakė jis Lipotapui ir įteikė varnalėšos lapą.
Lipotapas tai išgirdęs net žemyn pilvu iš vyšnios nukrito ant žemės. Penkias minutes pagulėjo, vyšnias su visais kauliukais kramtydamas ir išmintingai mąstydamas.
Paskui pašoko ir suspigo:
- Ar jūs čia visai proto netekot, ar grybų, mėlynų apsivalgėt? Jūsų valdovas nė minutėlės poilsio neturi, rūpinasi viso pasaulio reikalais, o jūs kimbat su visokiais niekingais daigeliais! Ar bent nutuokiat, kiek manęs laukia didingų ir neatidėliotinų žygdarbių?!
- Kokių žygdarbių? – susidomėjo Čiumbas.
Ir net baobabo daigelis pabudęs atsistojo tiesiai.
- Ką, jūs dar nežinote? – nustebo Lipotapas ir ant pušies lyg tetervinas užskridęs, ant vienos kojos strykčiodamas, pirštus lankstydamas, rankom lyg malūnais sukdamas, pradėjo vardinti:
Nepasaint negražių orų,
be galo laukia daug darbų:
Banginį piktą pabučiuot,
išmokti kojom fleita grot,
pagauti dešimt aitvarų,
neleist iš nosies burbulų,
visiems po namą pastatyt,
nuo sviesto musę nubaidyt,
uždirbti maišą pinigų,
rytoj pavirsti jazminu,
drakoną ilgą nugalėt,
daugiau rūgštynėm nesmirdėt,
laukinį šunį sušukuot,
princesę Vilniuj išvaduot,
stiklainy morkų užsiraugt,
iš nosies plauką išsiraut,
užsėti žemę gėlėmis,
pakalti batą vinimis,
romaną storą parašyt,
saliero lapą sukramtyt,
didingus darbus surašyt,
ir sau muziejų pastatyt, ...
Taip tris dienas ir tris naktis Lipotapas vardino darbus nesustodamas.
Strakinėjo lyg pašėlęs, berdamas į visas puses žodžius. Penkiolika vežimų prišnekėjo. Bet ketvirtos dienos rytą nebeišlaikė ir užmigo pelėdos lizde ant šakos.
Sapnavo, kad suplūdo didžiausios minios iš viso pasaulio paklausyti jo nepaprastų būsimųjų darbų. Lipotapas šneka nuo medžio, o minios apačioje gaudo kiekvieną jo žodį ir pina iš jų vainikus. Lipotapas iš tos laimės tik pučiasi, tik pučiasi. Tiek išsipūtė, kad medis neišlaikė jo svorio ir subyrėjo į šipulius. Minia sužvejojo Lipotapą iš malkų krūvos, nupurškė aukso dažais ir iš medžio liekanų surentė nuostabų muziejuką. Lipotapą ten įdėjo su jo didingų darbų sąrašu ir lentelę pakabino. Sėdi dabar Lipotapas po stiklu, vyšnias valgo ir darbų sąrašą toliau rašo. Tiktai labai gaila, kad neturi laiko ko nors iš to sąrašo padaryti.