1dalis Pasakų dirbtuvės
1. Nusprendėte kurti pasaką, bet nežinote nuo ko pradėti?Tuomet pabandykite sugalvoti veikėją. Nupieškite kaip jis atrodys. Manot, kad nemokate piešti? Nesąmonė. Juk veikėją galima sudėlioti iš paprasčiausių formų – apskritimų, kvadratų, trikampių. O paskui papuošti įvairiom detalėm. Pabandykit patys. Jei sudėtas veikėjas patiks, pabandykite perpiešti. Jei iš pirmo karto nepavyks – nenusiminkite. Kuo daugiau kartų perpiešinėsite, tuo jūsų veikėjas gražės.
|
|
|
2. Pamąstykit koks bus jūsų veikėjas.
Kiek jam metų? – Kur gyvena? – Kaip atsirado šitoj vietoj? – Kur dirba ir kodėl pasirinko tokį darbą? - Ar turi svajonių? – Ar tingi rytais keltis? – Gal skraido naktimis? – Ką valgo? – Iš kur gauna maisto? – Ar jis pyksta kai ką nors pameta? – Ar mėgsta muziką? – Gal pats groja? – Kada eina miegoti? – Gal augina gėles? – O gal turi naminį gyvūnėlį? – Su kuo draugauja ar pykstasi? – Klausimų galite prigalvoti pačių keisčiausių. Žinokite apie savo veikėją kuo daugiau, tegu jis būna kuo tikroviškesnis, tada galėsit lengviau įsivaizduoti kaip jis elgsis keistose situacijose į kurias jūs jį įstumsite. 3. Dabar veikėjui reikėtų parinkti įdomų vardą.
Galite priderinti prie veikėjo savybių ar pomėgių. Jei moka skraidyti gali būti Skraidaliukas, o jei augina kaktusus tai Kaktusonas. Jei niekaip negalite išsirinkti kuris vardas gražesnis nenusiminkite, duokite jam keletą vardų ir dar dvi pavardes. Nuo to veikėjas bus tik linksmesnis. Galite parinkti tiesiog smagiai skambantį vardą. Dėliokite įvairius skiemenis, rinkit skirtingas galūnes ir žiūrėkite kas gražiau skamba. |
|
|
4. Dar kartą pergalvokit veikėjo išvaizdą ir charakterį.
Jei kas nepatinka – pakeiskit: pritaisykit sparnus ar sugalvokit pomėgį konstruoti laivus iš plastikinių butelių. 5. Kokia gi pasaka be nuotykių.
Taigi pats metas įstumti veikėją į įvykių verpetą. Tegu nutinka bet kas. Kuo įvykis keistesnis tuo geriau. Juk patys keisčiausi įvykiai nutinka tikrame gyvenime. Gal veikėjas pasidarė balioną pabėgti iš kalėjimo, o gal pametė raktą nuo namo durų, laimėjo loterijoje kiaulę, ieško draugų internetu, bėga nuo šuns per rugius, susipyko su kaimynu dėl tvoros, netyčia nušovė stebuklingą paukštį, įžeidė draugą, darbe kasa urvą į Afriką, pagamino debesį iš muilo... Prigalvokit visokių sunkumų, svajonių ir užduočių. O paskui ieškokit būdų kaip veikėjas tuos sunkumus galėtų išspręsti. Gal trūksta veikėjų kurie trukdytų ar padėtų? Tai pridėkite - veikėjus kurti jūs jau mokate. Lai sunkumai neišsisprendžia per lengvai, juk ir gyvenime, kad kažką pakeisti reikia ilgokai padirbėti. Nepamirškit logikos. Tegu visi įvykiai turi savo priežastis. Dažniau klauskit veikėjų kodėl jie taip elgiasi. Jei jau sugalvojot pasakoj kokį skėtį, tai raskit jam ir panaudojimą. Jei jūsų veikėjas neturi sparnų, tai neleiskit jam nei iš šio nei iš to skraidyti. Net ir pasakose galioja savi dėsniai. 6. O dabar laiminga pabaiga.
O gal nelaiminga. O gal baisi. Nesvarbu kaip pradėsit pasaką, daug svarbiau kaip ją pabaigsit. Pamastykit apie ką gi jūsų pasaka. Gal apie tai, kad reikia būti savimi, o ne vaidinti ko nori kiti. Gal, kad reikia elgtis kaip liepia sąžinė, nors tai visai nenaudinga. Gal apie tai, kad melas neišsprendžia problemų, o tik dar labiau viską supainioja. Gal apie tai, kad negali visko žinoti. Gal apie tai, kad tik silpnas skriaudžia kitus. Gal apie tai, kad ne viskas ko nori atneša laimę. Sugalvokit tai kas jums svarbu ir įpinkit į pasakojimą. Tada jūsų pasaka bus ne tik nuotykių kratinys, bet ir sakys kažką jums labai svarbaus. Galit sugalvoti keletą pabaigų. Taip bus tik įdomiau. Pavyzdžiui jei veikėjas padeda draugui baigiasi vienaip, o jei nepadeda jau kitaip. |
|